Socialinių paslaugų poreikis

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ įgyvendindama projektą „ES investicijų vaidmuo gerinant sutrikusio intelekto asmenų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę“ finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis, pradėjo vykdyti bendruomenines supervizijas 10-tyje Lietuvos regionų.


Balandžio 5-6 dienomis specialistų komanda lankėsi Tauragės ir Telšių regionuose, balandžio 11-12 dienomis –  Panevėžio ir Šiaulių regionuose. Dalyviai buvo supažindinami su naujo tipo socialinėmis paslaugomis, išgryninamos regiono socialinės problemos ir kartu ieškoma būdų jas išspręsti. Vietos bendruomenė skatinama aktyviai dalyvauti ES investicijų programose. Galime pasidžiaugti, kad susitikimuose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai, savarankiško gyvenimo namų lankytojai, neįgalieji ir jų tėvai/globėjai bei specialistai. Išklausyti su neįgaliųjų savarankišku gyvenimu susijusias aktualijas gausiai rinkosi atstovai iš savivaldybių administracijų, socialinės paramos ir rūpybos bei  švietimo  skyrių, taip pat rajonų socialinių paslaugų namų ir globos namų, vietos veiklos grupių ir kiti bendruomenės nariai.

 Lektoriai dalyviams pristatė projekto idėją ir tikslą – ugdyti visuomenės suvokimą, kad sutrikusio intelekto asmenys yra pilnaverčiai visuomenės nariai. Projekto metu sutrikusio intelekto žmonės kartu su asistentais savo gyvenamojoje aplinkoje aiškinsis, kaip naujo tipo bendruomeninės paslaugos pagerina/pagerintų jų gyvenimą ir tai perteiks savo dailės kūriniuose. Vietose bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, vėliau vyks atsiųstų dailės darbų konkursas „Noriu gyventi oriai“. Atrinkti labiausiai temą atitinkantys darbai bus naudojami vaizdo klipe. Sukurtas ir viešinamas vaizdo klipas apie ES investicijų vaidmenį gerinant sutrikusio intelekto asmenų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, atskleis sutrikusio intelekto asmenų lygiateisiškumo principus. Projekto veiklos apima visą Lietuvos teritoriją ir yra skirtos sutrikusio intelekto žmonėms, jų artimiesiems, specialistams, nevyriausybinių organizacijų bei savivaldos struktūrų atstovams. Visa informacija buvo pateikta lengvai suprantama kalba, naudojant jos europinius standartus. Proto negalią turintys asmenys, kaip pilnaverčiai visuomenės nariai, turėjo galimybę sužinoti naujų dalykų, dalyvauti diskusijose, išsakyti savo mintis ir problemas, žinoti savo teises ir jas ginti, apsispręsti ir pasirinkti.

Dalyviai buvo raginami ir kviečiami burtis bendram darbui dėl naujų bendruomeninių paslaugų sutrikusio intelekto negalios asmenims bei jų šeimoms teikimo, pristatė tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybes. „Socialinės globos įstaigų pertvarka vyksta lėtai, bandomieji bendruomeninių paslaugų teikimo praktiniai modeliai vėluoja. Manome, kad kuriant naujus darbo metodus, mes prarandame labai daug laiko, vėluojame suteikdami pagalbą, kurios reikia „čia ir dabar“ vaikams, suaugusiems sutrikusios raidos asmenims, jų tėvams ir/ar globėjams. Metodų ir poreikio tyrimų yra atlikta daug, reikia viską revizuoti, pradėti taikyti.“ – akcentavo bendrijos „Viltis“  asociacijos vadovė Dana Migaliova.

Sutrikusio intelekto asmenys dėl specifinių raidos ir elgesio sutrikimų negali naudotis viešosiomis paslaugomis bendruomenėse, dažnai neturi galimybės pasirinkti dienos užimtumo, neformalaus mokymo, sutrikusio intelekto žmonių, jų tėvų ar globėjų aktyvaus poilsio paslaugų, pagalbos šeimai paslaugų, teisinių konsultacijų. Labai trūksta socialinių naujo tipo paslaugų ir pagalbos gilią kompleksinę negalią turintiems sutrikusio intelekto ir psichikos negalią turintiems  asmenims, jų tėvams ar globėjams, kurie gyvena toliau nuo  socialinių paslaugų, švietimo ar sveikatos priežiūros įstaigų – mažose gyvenvietėse ar nedidelėse savivaldybėse.
Taip pat buvo pristatytos ES investicijų dėka Lietuvoje atsirandančios naujo tipo socialinės paslaugos. Paslaugas bendruomenėje gauna tik 21% neįgaliųjų asmenų nuo bendro neįgaliųjų gyventojų skaičiaus. Lektorė akcentavo, kad „JT Neįgaliųjų teisių Konvencijos 19 straipsnis „Gyvenimas savarankiškai ir įtrauktis į bendruomenę“ numato, jog negalią turintys asmenys turėtų galimybę į asmeninę pagalbą, pagal jų poreikius. Asmeninio asistento paslaugoms poreikis Lietuvoje milžiniškas. Pagal „Dėl neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strateginių gairių patvirtinimo“, 2014 m. vasario 14 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimą“ asmeninio asistento pagalbos teikimo įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pertvarką įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevyriausybinės organizacijos bei savivaldybės. Šiuo metu asmeninio asistento paslaugos bus teikiamos Kauno ir Šiaulių regionuose, viso 50 – čiai neįgaliųjų asmenų. Tai bandomasis projektas, kuris nurodys tolimesnius ministerijų veiksmus, poreikio pagrindimą, kokybišką šios paslaugos teikimo galimybes, ir, žinoma, finansavimo mechanizmą.

Pertvarkos programos kontekste jau yra teikiama ir laikinojo atokvėpio paslauga. Paslaugą gauna Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Tauragės ir Marijampolės regiono šeimos, kurios augina sutrikusio intelekto asmenis. „Apie paslaugos būtinumą ir teikimo galimybes Lietuvoje, gerąją Islandijos patirties praktiką pristatinėjame 5 metus, apie tai kalbame ir kovojame jau 10 metų, kol pagaliau Lietuvos neįgaliųjų šeimos sulaukė atokvėpio“ – su viltimi kalbėjo bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova.

Susitikimuose dalyviai plačiai diskutavo apie įtraukųjį specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymą bendrojo lavinimo įstaigose būtinybę ir kėlė problemas, su kuriomis susiduria neįgaliųjų vaikų tėvai, su baime žiūri į šią pertvarkos priemonę. „Mokymas namuose skirtas 400 mokyklinio amžiaus vaikų.  Ir daugelis iš jų – proto negalią turintys vaikai. Negalia – ne indikacija skirti mokymą į namus. Tai – Lietuvos gėda.“ – akcentavo bendrijos „Viltis“ vadovė. Lietuvoje šiuo metu yra 47-ios specialiosios mokyklos – daugiafunkciniai ugdymo centrai, kuriuose ugdomi 3719 vaikų. Švietimo ir mokslo ministerija, pagal „Valstybės švietimo 2013-2022 strategiją“, yra įsipareigojusi siektino rezultato, kad iki 2020 metų 75 proc.  išskaidytų specialiųjų mokyklų. Labai gražiai skamba strategija su tvirtais įsipareigojimais. Tačiau visuomenė piktinasi ir prieštarauja,  retoriškai užduoda klausimą:  kas laukia mūsų vaikų? Pasimetę neįgalių vaikų tėvai nenoriai tiki, kad bendrojo ugdymo mokyklose bus tinkamai parengti specialistai, kurie žinos kaip elgtis, kaip mokyti specialiųjų poreikių vaiką, kaip ir kada bus pritaikyta mokyklos aplinka, ar bus suteikta galimybė į lygiateisį kokybišką švietimą…  D. Migaliova padrąsino visus tėvus, kad nereikia bijoti naujovių, naujų iššūkių, galimybių, juk, pasak prof. Jonas Ruškaus, tie „4000 Lietuvos mokinių, kurie atskirti nuo bendravimo su bendraamžiais, nuo socializacijos, savęs realizavimo bendruomenėje galimybių – tai yra jų diskriminacija, žmogaus teisių pažeidimas“.

Ir visgi, ar ateis laikas, kuomet neįgaliųjų tėvams nereiks kovoti dėl savo vaikų, „išsimušinėti“, reikalauti, bėgioti su raštais iš įvairių institucijų, įrodinėti… kada neįgaliųjų mamos nebijos numirti anksčiau savo vaikų?